kiverukas

kiverùkas sm. (2) kareivėlis (?): Vienturtė dukrelė, valelė[je] užaugusi, svirne už stalo sėdėjo, su kiverukais kalbėjo Gr. ^ Lino liemuo, rugio raumuo, kiveruko kojos (staltiesė, duona, stalo kojos) Šll.